Matau. Sveikstu.

O sako - sergi...
Bet gi ir tu vaizduoji skausmą
kaip ji...
Tyloje verki, šokas - baugi...
Nuo paskutinio laiptelio
nušoki...
Tyloje dėlioju...
Oi koks siaubų rytojus.
Esu įgrasinta,
valgiau žuvų galvų šimtą...
Katinielio giminaitė,
oi Ir Liūtas Karalius gi
(ir kitas karalius) - mintis skaitė...
Realybė paralelinė,
Angelai per paskutinį lieptelį vedė.
Tyla... Ir baimė... Ir dar
negrįžęs kraitis...

Kaip bijau - ir todėl sergu...
Bijau, neramu, šokas, bažnyčia, baugu.
Karalius didžiuojasi nuogumu.