Šviesa ne iš laužų
Iš mūsų sielų kyla
Kiekvieno mūsų gelmėje
Po mažą jūrą
Po potepį nakties ant veido
Ir aidą kriauklėj
Tik tu viena žinai
Kaip taikliai veikia burtas
Diena
Kai visos mantros mintyse
Nakčia nusėda kūne
Girdžiu kaip ritas
Jūros bangos per sapnus
Kaip debesys virš audėklo pakibę
Klausos
Kaip šnabždas žmonės
Prie laužų tamsoj
Pamiršę savo būtį
Ir gilios mintys čia
Ir Dantės prarajos
Ir visi vėjai budi
Mes čia pasaulio pakrašty
Ant skardžio
Skaičiuojame marias
Kada sudūžti