Krisčiukas GudmonaitėTai nieko nereiškia,
ką tu man sakai...
Rauda seni, o verkia vaikai.
Paklydai, Panele, nebe vaikai.
Tyliai teku, upeliu...
Noriu išlikti tarp gėlių drugeliu.
O tu žinai, kada buvom vaikai.
Tu paklydai. Per sunku man sakai?
Tyliu, nes tai nieko nereiškia.
O mama dangsto pagaikščiais.
Toje tyloje ir vėl esu.
Ir jau nebebūsiu vaiku/... /
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2025-08-12 15:35
Blogas komentaras Rodyti?
2025-08-12 16:22
P.S.
Tas reikalas sparčiai gyja, kada ugdomas atsakomybės jausmas, liūdnas tu ar linksmas, piktas ar mylintis, tai ne pasaulis daro su tavimi, tai tu priimi sprendimą kokią reakciją jausti, o jei nepatinka ką jauti, atsakomybė vėl tik ant savęs, tipo:tai kam darai ir jauti tai kas nepatinka?.. Kaltų ir atsakingų nėra, tik pats esi sau atsakingas, ir niekam daugiau, visame kame :) |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |