Jeigu apibrėžėte savo tekste lyrinio herojaus kreipimąsi į sūnų, kaip Krikščionišką Dievo paveikslo koncepciją, niu tai tada jis koks tai sadistas atrodo jūsų tekstuką paskaičius, bet nemanau, kad taip yra, gal jūs ne taip supratote tos religijos interpretaciją, ką ji apibrėžė dievu, bet esmė tokia, pirmiausiai, neatsisakyk nei vieno noro kuris tau netrukdo, ;), visagalis esi tu (tai kiekvienas iš mūsų) juk tu nusprendi kokią religiją pasirinkti, argi ne? ;) tai jau tu dievas, tu spręndi kokią religiją dievinti, argi ne taip?
Ir dar, Dievas nieko bendro neturi su realigija, o religija tai tik bandymas apibrėžti beribį, begalybę, niu, tai juk neįrėminama- viskas kinta :)