Aš – sužlugdytas kiužulas menkas.
Su pavargusiom kruvinom kojom.
Nerealios svajonės kankina mane -
Gyvybė – trapi, palaikoma šuorais.
Tapdama siela nepamiršk ir manęs.
Aš kiautas bespalvis nežinomo gyvio
Jam aplenkiant laiką ir tyliai numirus.
Kai nematomas kūnas žemėj suyra.
Nepaisant kraujosrūvų kiekio ir gylio.
Aš – niekas, o tu šalia nieko užmigus.
Milijardai akimirkų žiežirbom spingsinčių.
Mums lėmė dievai ad honores be skrupulų
Išgyventi scenarijus ir lengvatikių rūpesčius.


Narcizas Karalaitis




