Jis sekdavo miško gelmę
Kaip sakmes kužda medžiai
Banguodami pažvelgus
Nuo kalno iki begalybės
Savo traškesiu
Nustelbdami mintis
Savo gausumu jie
It griaustinis
Dunda gelmėje to
Ką vadiname ilgesiu
Miestas tik pasiteisinimas
Praleisti tai kas iš tikrųjų svarbu
Tu esi gaivinantis kaip kalnų upė
Mano pasiklydimuose
Padedi save rasti
Vėl pilną
- Tavo rugpjūtis


žiūrintis dangun





