Aš ne kalvis,
kaip man nusikalti likimą,
lyg kokią pasagą,
galėčiau pasikabinti virš durų
ir didžiuotis tuo,
kad silpnomis moteriškomis rankomis,
sulenkiau karštą geležį.
O gal tai tik tuščias posakis,
sugalvotas tų,
kuriems puikiai sekasi,
kalbėti apie nieką?
Aš ne kalvis,
paėmiau tai, ką davė Dievas
ir einu tuo keliu, kurį paskyrė,
kad tapčiau savimi,
kad būčiau savimi,
nes aš ne kalvis,
randuotais delnais,
mano randų nepamatysite.