Keistuolė su skėčiu

Kai lyja aš ieškau moters su dideliu lietpalčiu.
Nes tik po tokiu rūbu tauri širdis tegali slėptis. 
Dažnai ji būna nešina plačiu lyg horizontas skėčiu -
Po juo mielai ji priglaudžia sušlapusius vaikus ir tėčius. 

Kai lyja ir dangus apniukęs, dažnai matau ją stotyje.
Iš tolo moja atpažinus mano seną žalią striukę -
Pačiupusi už rankos vėlei vesis pas save.

O tuos namuos pavaišins ji sausainiais prie arbatos
Ir iš senų spalvotų knygų pasakas keistas skaitys:
Kaip karalystėj kažkurioj be rūpesčių gyveno
Batuotas žąsinas ir krokodilas bijantis vandens.

Gera teta - ją žino visas mūsų namas.
Kai kas vadina keistuole, kiti šalin ją varo.
Bet mes vaikai  nuo seno  mylim ją ir mėgstam.
Kai lyja devyniese sulendam po milžinišku skėčiu.