Tą naktį birželio

Te laužai raudonuos nuo liepsnos
Kol sušildys jau vėstančią naktį,
Žvaigždės leisis ant upės tamsios
Ir vanduo jau žiedais pradės degti.

Plauks vainikuos įpintos svajonės,
Slapti norai per naktį rusens.
Gal širdy nebeliks abejonės
Atsigėrus to virsmo vandens?

Laužuose šoka laumės ir šildo
Nakties sutemas - dega vanduo
Žvaigždėmis, kurios norus išpildo,
Jas žarsto į upę  mėnuo.

Prisigėrę to virsmo vandens
Paparčiai žydės, šviesą skleis.
Tiesk rankas ir  į saujas prisemk
Tų žiedų, kur žvaigždėm nusileis.

Aš jaučiu, kažkoks virsmas širdy,
Kad galiu ne rusenti, o degti,
Kaip tos žvaigždės rasotoj nakty
Vandeny šaltame neužgesti.

Tą trumpiausiąją naktį birželio
Degs laužai ir paparčiai žydės.
Prisipilsiu nakties vyno žalio,
Kad laužuos neišdegint širdies.