Tu ateiki kai sutemos naktį
Tau žvaigždę plukdys ežere,
Kad ugnelę galėtų uždegti
Ir sudegintų tamsą lauže.
Ta naktis per trumpa, kad dvejoti
Eik kur dega Joninių laužai,
Ta žveigždelė pavargo klajoti,
Eik kur žydi paparčiuos žiedai.
Rasi kelią Rasų šviesioj brydėj -
Nusiprausk ežere tos žvaigždės.
Švis naktis paslapčių begalybėj,
Nes papartis širdy sužydės.
Atsinešk tą stebuklą nakties,
Šoksim, suksimės laužo ugny.
Tu seniai man dalelė širdies,
Žvaigždele degsiu tavo glėby.