Gyventi kine

Almantas Grikevičius rašė scenarijus iki pat mirties.
Jo žmona Rita, nuostabaus jautrumo moteris, nešdavo arbatos stiklinę, padėdavo šalia rašomosios mašinėlės ir tyliai, tarsi bijodama sujudinti tą kūrybos debesį virš Almanto galvos, išnykdavo virtuvėje.
Pro langą matėsi Valakampių tiltas, mašinų srautas.
Kartą jis, tamsiai mėlynais “ Wrangel” džinsais, su kaklaraiščiu “ žirneliais” ir tamsiais marškiniais pasirodė  kino studijoje. Jo net ūsai spindėjo tarsi šventinės šviesos. Tiesi karininko eisena, žirgliojo ilgomis Miunhauzeno kojomis, iškėlęs galvą virš minios.
Susirado mane. Kino studijoje jau kūrėsi įvairios studijos, bet jis susirado mano kino studija.
Almantas turėjo neabejotiną  aktoriaus talentą, žaibišką temperamentą.
Kūrybinius  sprendimus priimdavo tarsi skulptorius kalantis marmure žmogaus veidą, kada suklysti negalima.
Sėdėjo ir šypsojosi.
“ Atėjau. Noriu dirbti”
Šito žmogus talentu neabejojo niekas. Kiekvienas jo nufilmuotas kadras, scena tikras, nepameluotas kinas.
Sėdėjom filmo “ Marius” medžiagos peržiūroje.
Valdininkai ieškojo argumentų, kaip pakeisti filmo režisierių.
Almantas sėdėjo tarsi pirmokas. Smalsus ir kuklus.
Bažnyčios griuvėsiai. Kamera tarsi ieško žmonių. Eina į priekį, bet juda vis atsisukdama į apgriuvusių plytų arką.
Ten pasirodo moteris. Švedas ilgais jūreivio batais, nors iki jūros tris dienas plaukti… Prievartavimo scena. Nieko gyvuliško tik nejauku, nes viskas bendrame kadre. Nėra prievartautojo veido, nuogo kūno. Tarsi nieko svarbaus. Jokio siaubo. Tiesiog moteris ir stambus neatpažįstamas vyras ilgais jūreiviškais batais grumiasi bažnyčios griuvėsiuose..
Sceną režisierius padaro žmogiškai ramią. Prievartos veiksmus aiškūs ir suprantami. Jokios iškreiptų veidų makalynės, jokio velnioniško tempo ritmo  - ir tai kelia siaubą. Žiūrovui leidžiama ramiai  pajusti neapykantą švedui su jūreiviškais batais. Niekšas, jis prievartaują lietuvaitę, beveik su tautiniais rūbais. Ir staiga iš už kampo vyras valstiečio - bežemio rūbais, iškelia šakes ir dūria gulinčio švedo pusėn.
Režisierius nesimėgauja žudymų ir prievartavimo veiksmais, nerodo stambiu planu veidų  ir kraujo.
Režisieriui tarsi pačiam gėda, kad ekrane vyksta tokie dalykai.
Įspūdingos ir kitos scenos…
Almantas priima nuosprendį; kino studija nutraukia sutartį, ne dėl režisieriaus kaltės. Pažeisti terminai..
Filmas, kurio medžiaga padarė tokį stiprų įspūdį visai komisijai, negimė.
Almantas sėdėjo ir šypsojosi.
“ Atėjau. Noriu dirbti”