Amžinas judesys

Dabar ir niekados
Į visa tai, kas jau prabėgo,
Kas liko amžiams nebūty
Ir niekada neprasidėjo...

Dabar ir niekados
Už visa tai ir jau ne tai...
Nors ne dabar, bet visados
Per paradoksą pilną tuštumos...

Per absoliutų nebaigtumą,
Per begalybę, nuliui lygią,
Per lašančią gyvybės giją,
Dabar ir niekados į viską...

Tiktai dabar ir visados
Absurdiškos prasmės keliais,
Beprasmis kažin kur iš šios tamsos,
Žmogau, tu tragikomiškas eini...