Gal kažkada,
skambės lyg daina,
ši paprasta diena,
jeigu kažkas,
liūdnas ar linksmas,
ims ir sukurs,
šiai dienai žodžius,
vėjas išgirs
ir pasigaus,
žodį po žodžio
į dangų pakels.
Gal kažkada,
jazminai kvepės,
taip kaip ir šiąnakt,
kažkur prie namų,
nors ir tušti,
tylūs namai,
jazminai žydės
ten amžinai,
gal kas pareis,
gal kas sugrįš,
sodo taku
pavakary.
Gal kažkada,
vėl šviesą uždegs,
prie stalo susės,
dainą niūniuos,
pieno įpils,
duonos atrieks
ir nereikės nieko daugiau,
tik tos dainos
ir jazminų,
ten prie tvoros,
ten prie namų.