kai žydi pienės
o dangus prabyla lietumi
varnėnai kelia vestuves
jau nebėra jėgų išsižadėti
pavasario ir dar labiau savęs
širdis nenori būt liūdna
į saldų geltonumą
pirštai patys tiesiasi
ir vainiką pina
tu net neklausi
ar taip galima
ar dar ne per vėlu
su pienėmis kartu žydėti
dar žydėti.
P. S. galima perskaityti ir iš apačios į viršų:)