Mėnulio žmogeliukai

Tėtė sako, štai mėnulis
Kabo naktį danguje,
Ten gyvena žmogeliukai,
Kepa blynus vakare.

Miltus nešė ir pabėrė,
Štai iš kur ten tiek žvaigždžių,
Maišė tešla, kūrė krosnį
Ir pasikvietė svečių.

Tėtis sako, jie sušluoja,
Išsibarsčiusias žvaigždes
Ir lėkštes švariai suplauna,
Sudėlioja į vietas.

Man sunku tuo patikėti,
Kiek žiūrėjau, kiek svarsčiau,
Aš nei vieno žmogeliuko
Ten, mėnuly, nemačiau.