Teatro ir kino muziejaus salėje kino aktorės, gražuolės ir žurnalistės ketvirtosios knygos „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“ sutiktuvės.
Rinkosi žmonių kartą, kurią renginio vedėja kino kritikė I. Keidošiūtė pavadino auksine. Tai įnešė intrigos į diskusiją “ Ar tikrai jaunystė gražiausi gyvenimo metai? ”
“ Mes nesam prarastoji karta” teigė kino kritikos primadona.
Tada ilgam užsidegė kino ekranas ir salė stebėjo G. Baikštytės vyro A. Mikutėno filmą skirtą žmonai.
Ekrane buvo ankšta nuo G. Baikštytės vaidmenų.
Sunku buvo patikėti kiek stambių planų gražiausios jaunystės metų užfiksavo kinas.
Kruopščiai mylinčio vyro akimis išieškoti kadrai, greita ištraukų iš filmų kaita, ir auksinė žiūrovų karta tiesiog gyveno praeito šimtmečio aštuntojo dešimtmečio prisiminimuose.
Trumpam iškilo klausimas: kodėl aktorė nesifilmavo Holivude?
Kritikė I. Keidošiūtė prisiminė, kad scenoje sėdintį A. Budraitį kvietė žymiausias italų kino intelektualas režisierius M. Antonioni ir kada jis, išlaikęs pauzę atsakė, kad buvo labai užsiėmęs.
G. Baikštytė irgi buvo labai užsiėmusi, augino dukras.
Klausimas režisieriui A. Puipai: Tai kodėl aktorė G. Baikštytė taip mažai filmavosi Lietuvos kino studijoje?
Puipa, dažnai užeinantis pas Mikutėnus į namus, pasakė, kad žavisi vyro padarytu remontu, bet jau seniai pastebėjo, jog dailioje virtuvės sienelėje trūksta vienos lentelės ir jis galvoja, kaip tą lentelę prikalti.
Tada pasigirdo prašymai A. Puipai ateiti ir padaryti remontą ne vieno žmogaus virtuvėje.
Kauniečiai režisierius V. Pauliukaitis ir aktorė D. Storyk pasakojo apie jaunystės žaidimus su gražuole G. Baikštyte amžinajame Kaune.
“ Nebuvo intrigų” pasakė aktorė G. Baikštytė, kada I. Keidošiūtė palinkėjo papasakoti penktojoje knygoje apie kino užkulisius.
Ne be reikalo salė buvo sausakimša.
Auksinė karta turi turėti savo auksinę gražuolę.