Mamos akys

Tavo akys lydėjo mane
Per vaikystę,
Kur žemuogių pievos,
Kur po langu bolavo vyšnia
Ir bėgo be rūpesčio dienos.

Per vaikystę, kur šildė sapnai
Tavo rankų myluoti,
Tau Mama  dėkoju už tai,
Kad leidai jais užsikloti.

Tavo akys - dangaus žydruma,
Kurioje jaučiausi kaip paukštis,
O gimtųjų namų šiluma
Leido be rūpesčio jaustis.

Ir šitas dangus toks platus -
Telpa visas pasaulis
Kur bebūčiau vistiek į namus
Lydi akys - negęstanti saulė.

Tau Mama dėkoju už tai,
Kad vaikystė - be rūpesčio dienos.
Akyse - visą dangų laikai,
Visą šviesą ir šilumą sielos.

Tavo akys - pražydę žiedai,
Už jas nėra gražesnių gėlių
Ir žydi jos nuolat gyvai.
Mama - tūkstantį Myliu tariu.