Sūpavo rankose mažytę
ir glaudė švelniai prie širdies,
Gardžiausia virė man košytę
ir saugojo nuo pražūties.
Išmokė tarti pirmą garsą
ir žengt pirmus žingsnelius.
Paėmusi už rankos, vedė
Mokyklon mokytis raidžių.
padėjo pamokas paruošti,
Dailyraščiu rašyt -raides.
Ir vertė stengtis kruopščiai ruoštis
į atmintį tai susidėt.
Globojo mano paauglystę,
kad neičiau aš blogais keliais,
Kad nuodėmių nepridaryčiau
vis laukė kantriai vakarais.
Ji rūpinosi dėl kaimynų,
kad mums nebūtų negražu.
Nes šie juk mato, viską žino.
Tvarka įaugo pamažu.
Tad Ačiū, Mama, Tau per maža
už tai kuo aš tapau.
Aš atiduoti noriu grąžą,
Tad tau gerumo netaupau.


RenapoezijaPlaštakė





