Paukštė

Kažkas paleido laimės paukštę,
Nuspalvinęs margiausiom spalvomis,
Jos balsui tūkstančius giesmių suteikęs,
Paleido skriet tarp debesų.
Ir sklendžia ji aukštai padangėm,
Pailsi tarp žalių lajų.
Bet aš juk tik žmogus:
Tik mano kojos mane neša
Takais, bruzgynais, per bangas.
Tik kartais laimės paukštė pameta plunksnelę,
O dar rečiau aš ją randu…
Tik kartais išgirstu aš jos giesmelę,
Bet jos pačios pasiekti negaliu.
Ir tik šešėlis tarp aukštų lajų praskrieja
Ir laimė nusklendžia link debesų…