Kai žydi sutemos

Kai skęsta saulė vakaro gaisuos
Šešėlių šilkas glosto žolienojus,
Negali būt, kad vien dėl sutemos
Pražils rasa ir žemė bus kaip rojus.

Kai susitinka vakarai - rytai
Dangus praplyšta gintaro karoliais.
Tu ten esi, tu ten visad buvai
Ir gali būt iš ten tu man šypsojais.

Tu ten esi, matau  tikrai esi,
Kai žydi sutemos -  visus takus nuklojęs,
Pabals rasa, kaip vizija šviesi
Ir vėl tu būsi man nusišypsojęs.

Ir nesakyk, kad tu to nematai -
Kai sutemose žydi žemės rojus
Tu mane rankose žiedų baltų laikai,
O aš tavim kas naktį užsiklojus.