Mano vardas - HIROŠIMA

Aš nulipdytas iš langų, vamzdžių ir gatvių,
Iš žvilgsnių praeivių ir savo minčių.
Nupilkite vašką springstančiai žvakei,
Sutemus mes bijom šešėlių savų.


Mano skruostais vis bėga rožinės linijos,
Aš lyg miestas, esu visai be žmonių.
Statom bokštus ir sienas mus skiriančias,
Atsitraukiame baikščiai išgirdę: „- Myliu. “


Nebepirkite damoms nedūžtančio stiklo.
Jos pamirš tą jausmą, ką reiškia brangint.
Lyg ištroškęs vandens, ieškau pojūčio tikro,
Vis bandau iš dalių save atgal sulipint.


Nepyk ant manęs, kad aš miestas netobulas,
Nepyk, kad aš – šulinys be vandens.
Aš lyg veidas baisus, ne visiems ir malonus,
Kurį pasaulis nutapė užsirišęs akis.



P. S. Nelipkite ant kitų žmonių šešėlių, kurie jau nebegali pasitraukti.