Pavasaris

Kai bėgs upė kalno šlaitu
Lyg iš peiliu pradurto šono.
Pavadinsiu krioklį tavo vardu -
Šėlsta jis, kai nepaisai jo norų.

Rėkia vėjas paukščio balsu.
Lyg paskutinis atodūsis kovo.
Apnuogina moterys savo pečius -
Išbučiuoti juos neliestus noriu.

Kai medžiai numes dar pernykščius lapus.
Visi pasirengs taip ilgai lauktam šuoliui.
Pagaliau aš sugrįžęs nusiausiu batus.
Nesibark - neišpurvinsiu guolio.