Sibiro tremtie prisiminimai-16

Sibiro tremties prisiminimai-16.


Pirmi 2-3 tremties metai tremtiniams buvo labai sudėtingi: Tėvynės ilgesys ir nežinia kankino visus suaugusius, bet viltis ir tikėjimas, kad tai gali tęstis amžinai neapleido. Vaikai suaugusių liūdesio nuotaikas išgyveno skirtingai, nes suaugę vengė parodyti liūdesį ir su vaikais elgiasi atsakingai. Dažnai juokaudami  pasakojo  istorijas nutikusias taigoje, apie staugiančius vilkus, apie  baltus kiškius,  apie prikeltas iš žiemos miego meškas-klajūnes, ir pabaidytus tetervinus saugiai  pasislėpusius nuo šalčio puriame  sniege, apie „auksines“ žuveles plaukiojančias po ledu.
        Kai „kolchoze“-kolūkyje baigdavosi sezoniniai darbai, tremtiniai  vyrai buvo išgabenami į taigą miško  darbams aprūpinti gyvenvietę  kuro ir medienos atsargomis statyboms. Darbai taigoje per žiemos šalčius buvo labai sunkus ir pavojingi. Paruošti rankiniu būdu rąstus, ir išgabenti iš  taigos be  mechanizmų, išnaudojant tik išsekintų tremtinių pastangomis, buvo tikras košmaras, - tikra katorga. Po 2-3 savaičių, darbininkai grįždavo iš taigos išsekę, nušalusiomis galūnėmis, sutinusiais veidais. Vykdant rąstų krovos darbus pasitaikydavo nelaimingų atsitikimų-praradus akimirkai atsargumo kontrolę, rąstas riedėdavo  žemyn  ir kliudydavo nespėjusi laiku sureaguoti pusnyje įstrigusį darbininką.  Rezultatas būdavo baisus, - stipriai sužaloja, arba- dar blogiau...
      Praleisti tremtyje 3-4 metai, Tėvynės ilgesys neapleido, tik dar labiau sustiprino tikėjimą apie sugrįžimą. Valdžia dėjo visas pastangas, kad tremtiniai pamirštų svajoti apie grįžimą, - naudoja įvairias propagandines priemones kaip čia, Sibire,  gyventi  yra saugu, visi yra įdarbinti, vaikai lanko mokyklą, yra ligoninė ir klubas. Abano gyvenvietės komunistų partijos sekretorius Spiridonovas paragino:
      -Štai, šį savaitgalį, bus rodomas Lietuvoje sukurtas filmas  „Aušra prie Nemuno“. Ragin būtinai apsilankyti klube.
      Tikrai, Komunistų partijos sekretorius Nikolajus Filipovičius  Spiridonovas ir Abano  rajono  komendantas-NKVD pulkininkas  Bykovas labai mėgo skleisti  propagandą, ragino visus tremtinius Kovo  dienomis  apsilankyti klube, kur bus rodomas 1953 metais Lietuvos ir \'Mosfilmo“ studijų sukurtas filmas-“šedevras“ apie „šviesų“ kaimiečių gyvenimą Lietuvoje... „ Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas- laukos traktoristai vagoja giliai“.
        Klubo kino salė buvo užpildyta vietinių gyventojų ir keliolika lietuvių tremtinių.
      Pažiūrėjus filmą tremtiniai suprato kaip yra meluojama, - parodyta kaip gyventojai džiaugiasi Lietuvoje  įsteigtais kolūkiais, -vieškeliais rieda  „raudonosios  gurguolės“, ištuštėjusios bažnyčios- apie tremtį nebuvo net užsiminta, -darėsi labai liūdna;-Kas laukia Lietuvos?
          Po filmo peržiūros salė ištuštėjo - žiūrovai skirstėsi į  nykius- tamsius namus. Sąmonėje liko  važiuojančių „raudonų gurguolių“ vaizdai ir filmo finale skambantis „ Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas, -į ateitį veda mus šviesus keliai“.
          Skirstantis po peržiūros, žiūrovai eidami per pagrindinę miestelio aikštę, priešais gaisrinę, pavakary, neįprastu laiku, išgirdo Kremliaus laikrodžio kurantu dūžius. Nutilus dūžiams, pasigirdo pažįstamas - sodrus Jurijaus Levitano balsas:
      - Dėmesio- dėmesio, -dirba visos Sovietų sąjungos radijo stotys... -Svarbus pranešimas.
- Šiandieną, eidamas 75 metus, - mirė  maršalas-generalisimas- visų tautų vadas, Josifas Visarionovičius Stalinas.
      Nutilus Levitano pranešimui, iš garsiakalbio pasigirdo liūdna- gedulinga muzika. Susirinkusi minia stovėjo tyli, -netekusi žado.. Kas bus rytoj niekas nežinojo. Tik  grįžę tremtiniai į namus šypsojosi- sveikino vienas kitą- Pagaliau.