Per pavasarį

Per pavasarį skuba upokšnis
Gaivinančia savo versme,
Vyturiai bando orą iškošti,
Kviesdami džiaugtis gyva giesme.

Naują pradžią pažadina vėjas
Pritvinkęs švelnios šilumos,
Jis pavasarį man pažadėjęs
Baltu žirgu palaukėm atjos.

Nusilenks kely vienišas beržas
Atsibudęs linguos ir žiūrės -
Mėlynuoja akelėm atmerktom
Žibutės gale pakelės.

Parupšnojęs žolės nusižvengs
Ir nujos paskui pulką žąsų
Prie upokšnio, pavasaris žengs
Nusiplaut savo kojų basų.

Toks gaivus jis užgimti norės
Širdyse,  kad mylėti galėtų
Žolę, žiedą ir skrydį kregždės
Ir su juo visą žemę apskrietų.