Amžinas man kylantis klausime
Kiek liks manęs iki tol
Kol neliksiu iš viso?
Mano akys it krateriai
Mėnesiams į kuriuos sukrenta
Metai pavirtę akimirkom
Atrodo geriu ir prisigeriu
Svaigulio kurį naktimis
Nemiegant paėmęs it rašalą
Lieju
Spalvos kaip prieš vėją
Įsitempusios burės
It įkapės mielos
Iš kur į mano pasąmonės vingius
Kūrybos akordai įsimeta
Atsakyt iki šiol negaliu
Maloniausia kai vilgo
Kiti savo dėmesiu
Ir bando
Bent truputį suprast
O pats kartais jaučiuosi
It ant traukinio bėgių katė
Kai jau jaučiu bėgius dundant
Pabėgu
Ne nuo savęs tik nuo tų
Kur praeidami mesteli
Pro mano valandas
Buką gražu