Rašyk
Eilės (79224)
Fantastika (2336)
Esė (1603)
Proza (11088)
Vaikams (2735)
Slam (86)
English (1204)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Amžinas man kylantis klausime
Kiek liks manęs iki tol
Kol neliksiu iš viso?
Mano akys it krateriai
Mėnesiams į kuriuos sukrenta
Metai pavirtę akimirkom
Atrodo geriu ir prisigeriu
Svaigulio kurį naktimis
Nemiegant paėmęs it rašalą
Lieju
Spalvos kaip prieš vėją
Įsitempusios burės
It įkapės mielos
Iš kur į mano pasąmonės vingius
Kūrybos akordai įsimeta
Atsakyt iki šiol negaliu
Maloniausia kai vilgo
Kiti savo dėmesiu
Ir bando
Bent truputį suprast
O pats kartais jaučiuosi
It ant traukinio bėgių katė
Kai jau jaučiu bėgius dundant
Pabėgu
Ne nuo savęs tik nuo tų
Kur praeidami mesteli
Pro mano valandas
Buką gražu
2025-03-25 22:40
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2025-03-27 22:27
Laila
Gal ne visiems duota suprasti tas jūsų " valandas"
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2025-03-26 07:55
Loke1
Pirmas "sakinys" filosofinis - daug gali prisimąstyt: kad nelieka nieko, ar kad niekur niekas nedingsta..ir pan.
Su 'akimis' taip užvinguriavai, kad ir aš nedrįstu pateikt interpretacijų.


Klausimas: čia apie parodą?
ns, gal nedrįsta, nepratęs, nežino kaip, nemoka išlieti minčių-nuomonės, gal nori apmąstymus pasilikti tik sau, kai mintys nubėga toli, sunku atkartoti viską, kitą kartą tiek užtenka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą