Sugiedota giesmė

Tavo gulbės giesmė sugiedota,
Dar kart viską linksniuoti gana.
Daug energijos tam išeikvota,
Kad melą paversti tiesa.

Netikrumas po lašą kapsėjo,
Kol pradėjo varvėt iš akių.
Jausmai pro pirštus išbyrėjo,
Lygu smiltys išplautos bangų.

Per ilgai melas tylą kapojo,
Kol pasiekė dugną kirviu.
Išlygino ir vėl vagojo,
Kol neliko - tylos negirdžiu.

Per akimirką dugną pasiekti
Pasirodo - visai nesunku.
O sausam norit iš jo išlipti
Reik mokėti čiulbėti paukščiu.

Bet čiulbėti paukščiu tu negimęs.
Aš nebetikiu tavo giesmėm.
Kas mus jungė tu būsi ištrynęs
Su tom savo kaltėm - nekaltėm.

Ir neaiškinsiu - nieko nereikia.
Viskas veržės iš savo kraštų.
Už meilę - nemeilę dėkoju.
Išeinu ieškot savo krantų.