Meilė kaip sulūžusios kojos
Kaip skylutė skriestuvo
Tave apibrėžianti
Klausimu: kiek?
Jei tu būtum volungė
Aš būčiau kūjis
Kuris lauktų tavęs
Kol prabusi
Giesmelė graži
Kai susipina lūpos
Mes girgždėjimas vyrių
Vėjui papūtus
Nuskinta gėlė
Tereiškianti tiek
Kiek ant sniego
Nukritęs degtukas
Aš lėtas lavono irimas
Kurį laikas užkoncervavo bute
Dulkės ant tavo chalato
Ir pirštai svieste
Tai tikra
Kaip kiaulpienių pūkas
Pakibęs skliaute
Atsirūgęs balta mėnesiena