Fortefijonas kitaip (fragmentai - 3

Kai ir lazda nuo šiol jau ne lazda

3.
  (Taip, aš laukiau jos- ir prieš  metus taip, ir prieš  kelis, gal dar prieš daugiu, nebūdamas tikras, kad sulauksiu, bet dėl to laukimas nenyko, galbūt ir todėl, kad protarpiais ją prisimindavau iš savo laiko, keliaujant per kalnus. Tačiau  kažkodėl labiau ja domėtis neprisiėję – ne mano ji, ne man,  dar suspėsiu. Taip ir  užtrukau, kol pagaliau prireikė imtis pieštuko, kad  piešiniais paliudyčiau, jog esu, jog laukiu, kad ir abejojantis, jog sulauksiu ir štai arba va):

Aš
Regis, girdžiu ir aš, 
bet kaip man prakalbėti,
kuomet  geriausios žodžio nerandu, mieliausia man,
ir dargi su lopšiu - Vandenio dovanas...

JI gyvatė
Vadink vardu -  gyvatė aš, 
Šįkart medinė ir žalia
O ir lopšys – atrodyti,  ne būtinai  tik  taujam
Pradžios  tai  simbolis      jis  igi tau, ir  man
Jog  patikiu, kad  ir  dainuoti  sugebėtume kartu
Tegu  tik  pakviečia, tegu..
„Sausio mėnesį gimusius,
prašom atsistot“|.
Netiki, kad gyvatė čia taip dainuoja ar kad sausio mėnesį gimusį, kitaip tariant, medinė ir žalia, beje, tą pačią 29 dieną, kaip ir tu, Prany, šilinių dzūkų žmogau. Vandenis netgi taręs, kad labai įmanoma, jog to lopšio man prireikės dažniau, negu tau, Prany.

Aš
Negu man?
  (pasikartodamas žioptelėjau, bet tai nebuvo naujiena, kad gyvatė savo metus pradėjusį sausio 29 d. Netgi žinau, kad juos užbaigs 2026 metų vasario 16 d. ir tuomet Arklio
metais sužvengs Ygaga. Tačiau  tai netolygu žinoti, kad taip bus ir jaustis laike, kai būsiantys dalykai pildosi. Ką jai, gyvatei, tarti dabar, jau  per tokį trumpą  laiką  suspėjusiai prisipažinti, kad, girdi, Prany, ji čia jau su „ kvapeliu“, suprask – jau gurkštelėjusi. Gal nedaug laukus priimti jos giesmę kaip estafetę: pakelti stikliuką, išgerti lig dugno ir pabučiuoti. Bent kaip kaimynę.  Bet Dieve, kokia ji vis dėlto graži – žalia  ir  medinė,  sausio mėnesio 29 –ją gimusi, bet nedrąsus tokiam  poelgiui, nors suvokiu, kad  tokios galimybės nebūna atsitiktinės ir kitą kartą vargiai ar pasikartos. Ir vis dėlto neskubėk,  Prany, atsimindamas, kad  šaukštas deguto statinę medaus sugadina.
- Deguto? – ūmai susipykau su savimi savyje. -  Deguto! Šaukštas! Iš kur tokie kvaili padūmojimai atsiranda ir dargi savo gimtadienio dienoje, - nusitaikiau savo akis į gyvatės akis ir):

Aš
Per šią tylos akimirką,
kuomet ieškojau žodžio
it aklas kelio, kad sugrįžčiau į namus,
ūmai regiu, matau ir suprantu –
man atsistoti jau nereikia;
aš atsistojęs ir tiesus kaip šį  lazda
ir nemanau, kad man stikliuko reikia;
ne užstalėje gi,
bet pilnaties pakanka ir be jos
kad iškalbėčiau žodį tartum muziką fortepijonas.
Nėra gyvatės čia.
Yra Medinė, ji žalia,
kai ir lazda nuo šiol jau ne lazda,
o karalienės skeptras.
(iki...