Atsitikimas Rėkyvos ežere

Lijo lietus ir žali medžiai šnarėjo lyg kažkas linksmas ir permatomas sėdėjo medžiuose prie didžiulio ežero.
Dočkutė tvarkėsi plaukus lyg ruoštųsi joti ant balto žirgo užpakalio.
Babajus skaitė knygą, o lietus liejosi jam į džinsų kišenę, iš kurios tekėjo centai stumiami vandens srovės.
Lietus sudrėkino atverstas knygas.
“ Gal tu nori išsimaudyti nuoga? ” paklausė Babajus, drąsiai ištiesdamas visiškai šlapias, apžėlusias šviesiai juodais plaukais kojas.
Dočkutė seniai nebuvo jojusi ant balto arklio užpakalio, bet vis tiek jautėsi purvina. Išsimaudyti šaltose Rėkyvos ežero bangose, skalaujant mergaitišką darželinukės krūtinę žuvų pelėkais, jai pasirodė dangiška palaima.
“ Kokia prasmė? ” paklausė ji, jausdama kad sušlapo iki pačios slapčiausios vietos - kojų pirštų.
“ Nori maudytis ar nenori? Tu jau dabar šlapia kaip višta. Po kokios valandos tokio tavo užsispyrusio sėdėjimo, lietus išplaus visus tavo smegenų vingius. Tavęs nepažins nei klasės auklėtoja Pintulienė, nei seniūnė Rasa, nei mokyklos direktorė . Tu pavirsi žuvimi, protingoji Dočkutė”
Lietus šiureno liepos medžio lapijoje tarsi ragana savo užkeikimą.
“ Tu man artimas, Babajau. Noriu tau papasakoti savo istoriją. ”
“ Gal einam aš apversiu valtį ir mes galėsim gulėti po valtimi ir nebus lietaus? ”
Babajui pagailo tos vos juntamos kalboje moters mąstymo užuomazgos, tokios trapios ir menkai išreikštos.
Graudu dėl  jos keleto smegenų vingių, plaunamų lietaus lašų, įsiskverbiančių pro gana didelių ausų būgnelius.
“  Mane paliko niekšas ir dykaduonis. Gyvenom mes su juo Paryžiuje. Turėjau pinigų, turėjau savo jauną kūną ir mylėjau kaip niekada…Buvom prakeikti emigrantai. Aš pinigus uždirbdavau, o jis jų pavogdavo.. Žaidėm kazino ir visada išlošdavom. Važinėjom į Nicą  ir Kanus. Maitinomės prabangiuose restoranuose... Valgėm taip, kad kasdien jautėme prabangą, gyvenimą anapus skurdo. Pinigai baigėsi. Paryžiuje sėdėjom restorane. Valgėm pyragaičius su šokoladiniu kremu. Kava Etiopija. Pati brangiausia, kokią tik gėrėm. Mano mylimas užsisakė cigarečių. Netikėtai pasirodė jo draugas dailininkas. Aš jį gerai pažinojau . Išėjo parūkyti…Laukiau valandą, dvi prie stalo su tuščiomis lėkštėmis - jis nepasirodė, o mano piniginėje tik trys eurai… Gėda . Skaudu, kad mane paliko tarsi seną bobą.. ”
“  Gal tu sapnuoji? Tu buvai Paryžiuje? ”
Dočkutė tylėjo.
Babajus jautė, kad tokioje tyloje jam ima šlapti užpakalis. Vanduo įkyriu upeliu tekėjo tiesiai po vyro kūnu.
Dočkutė atsistojo šliūkštelėjo nuo savęs lietaus vandenį tiesiai Babajui ant galvos.
Pradėjo nusirenginėti.
“ Nusisuk, prašau” paprašė susijaudinusi moteris.
“ Mes suaugę žmonės” ištarė Babajus ir nusisuko.
Pasigirdo šlepsėjimas ir pliaukštelėjimas į vandenį.
Babajus atsisuko.
Pamatė prancūzą.
Įsibridęs į ežerą iki kelių, Dočkutės laukė vyras prancūziškomis gaudėmis.
Dočkutė net sušuko iš džiaugsmo ir puolė vyrui į glėbį.
Prancūzas vos pagavo jos kūną ir, svirduliuodamas į šonus,  išlaikė glėbyje  tą džiaugsmu trykštančią moterį.
Šūkaudami vienas kito vardus jie nuplaukė tolyn į beribį lietaus apimtą ežerą.

Babajus laukė valandą, dvi ...
Dočkutė nepasirodė.
Vyras sėdėjo baloje, o lietus vis pliaupė.