Mes kiekvienas
Kažkam esam pragaras
Mes kiekvienas aukojamės
Kai matome auką ne veltui
Būnam kartais kokį žodį
Išaunam per taikliai
Bet tik tuos kliudome
Kuriems rūpi ką kliedime
Kai ugnies nebelieka
Krūtinėj
Užsikuriam naują
Juk būtų taip lengva
Paimt ir numirt
Tad gyvenam kraštely
Išdegusio lauko
Ir žiūrim kaip virš mūsų
Pulsuoja plika pilnatis
O šalia ilsisi
Paukščiai sudegę
Mes kiekvienas esam
Kažkam nešulys
Jei ne fiziškai
Tada vidumi
Mes kaip knygos
Kurias renkas kiti
Ne pagal turinį
O pagal spalvotą viršelį
Tiesiog
Visai nesvarbu
Kokios ten šmėklos
Sudžiūvėlės karo
Fasadas kaip mano tuoletas
Prieš ieinant galvoju jog snigs
Mes kiekvienas kaip migrenos
Orkestras galvojam išgyvensiu
Ir taip kol nesusitinkam
Paūžt
Mes kiekvienas darbuojamės
Uoliai ir iškasam tai ką palaidoję
Kartais
O tada tai palauk
Stogą nuneša tarsi tornadas
Ir nežinome kaip tai užkast
Net Pandora mums pavydėtų
Tiek visokio š*** savy
Mums pavyksta atrasti
Taip šis mėnuo man kaip
Atsimenat tas jausmas
Kai klausaisi kasetės
Muzika būna linksmiausia
Death metal
Ir p*** susuka visą juostelę
Nu ką padarysi teks vėl
Pakentėt pilnatis visad laiku
Teks palaukt
Visai kaip močiutės
Laikrody kol gegutė sumikčios
Pagaliau išsisėmiau ir nusekau
Einu pamedėti...


žiūrintis dangun




