Štai ji – ta moteris iš baro.
Taksi duris iš antro karto atidaro.
Keliai tarsi vynas linksta.
Bet šypsena jos niekada nedingsta.
- Mane į Tuopų gatvę.
- Atsiskaitysite grynaisiais ar kortelėm?
- Palaukit, neskubėkit, dar neatvažiavom.
- Aha, netauzyk, prisimenu tave. Privėmei čia praeitą kartą.
- Negali būti. Nėra buvę. Sumaišėte mane su kažkuo, gerbiamas pilote.
- Žinai, Tuopų gatvėje tik vienas namas stovi.
Šį kartą jai pritrūko žodžių.
Tai moteriai iš baro.
Panašu, kad susigėdo.
Panašu, kad pirmą kartą išmušė raudonis.
Nieko panašaus.
Visa gerkle jinai pratrūko juoktis.
- Gal galima čia parūkyti?
***
Pamenu, kartą laukiau tos moters iš baro.
Tiesą sakant, ne kartą ir ne du.
Ji nepavėlavo nei minutės.
Ji visuomet ateidavo laiku.