“Besiblaškanti Dantės siela”

Pylimo galerija


Pylimo galerijoje, yra patogių palangių, nors erdvė atvira ir galima vienu žvilgsnių aprėpti parodos didybę arba banalumą.
Ryškios, sodrios spalvos tarsi pripildė tą stačiakampę paveikslo erdvę spindinčios energijos ir  paslaptingo švytėjimo.
Pirmas įspūdis, vos įėjus iš žvarbaus rudeninio miesto, geras.
Dailininkas su tavimi kalba rišlia, iki šauksmo išraiškinga spalvų kalba.
“Kaip talentinga “ noriu pasakyti Pylimo galerijos moteriai, bet ji pasislepia persirengimo kambarėlyje.
Sustabdau save ir žengiu link paveikslo.
Tikrai, tai ne šokis drobėje, tai realybės įsiveržimas į drobės erdves.
Ruduo ne tik geltonos spalvos lapai, bet ir klūpintys raudonos spalvos figūra Dantė ir priešais jį stovintis juodas žmogus.  Istoriją  pasakoja aplinka.
Gausybė medžių, augmenijos, kurią drasko ir tirštai spalvina ruduo. Medžių lapai keičia vasaros spalvas į rudens sužvarbusį tarsi sudraskytą, kiaurą rūbą.
Dantė klūpintis laukiantis likimo, todėl nuolankus ir dailininkas jam duoda raudoną, panašią  į nuodėmę spalvą. Net ne rūbą o spalvą.
O juodas vyras  prilygsta teisėjui.
Aplink siaučia, juda lapų, šakų, žolyno ir gėlių spalvos, jas keičia raminančios dėmės.
Istorija energinga, sodri ir kiekvienam suprantama.
Paveikslas nutapytas tarsi dailininkas negalėjo įsitekti mažame drobės lopinėlyje, o jo mintys mato dramatišką gamtą ir tęsia paveikslo spalvas ant drobės rėmų.
Sukrečianti spalvų kalba.
Žmonių gyvenimo tragiškumas išryškėja vykstant kasdienei gamtos dramai tarp mirties ir gyvybės.
Paveikslas staiga savo ryškių, energingų spalvų gama pasiekia savo tikslą. Žiūrovą apima nerimas.
Dailininkas savo pasaulyje.
“ Autoportretas su mirties ir gyvybės simboliais”.
Simboliai labai padeda leistis į  kelionę po dailininko pasaulį.
Eini apšviestas paveikslo spalvų, o galvoje vartai simbolinius raktus nuo gyvenimo durų: tarp mirties ir gyvybės.
Solomonas  Teitelbaumas  (gim. 1972 m. liepos 10 d.  Kaune)
vienas ryškiausių Lietuvos viduriniosios kartos dailininkų.