Batų istorija

Kiek balučių! Tišku, tešku,
Patrepsėt jose smagu.
Kur guminiai mano batai?
Niekur jų neberandu!

Nei koridoriuj, nei spintoj,
Net po lova palindau.
Juk negali būti šitaip –
Kad lauke juos palikau.

Kur ieškoti, nesumoju,
Gal močiutė man patars?
- Juk išaugai juos, vaikeli,
Bet nenusimink šįkart.

Tuoj reikės šiltų batukų
Pabraidyti po pusnis.
Į svečius žiema ateina -
Snaigių pilnas jos krepšys.

Pasipuoš eglutė aikštėj
Sidabriniais žiburiais,
O Kalėdų seneliukas
Ruošia staigmenas visiems.

Išmintingoji močiutė
Taip pradžiugino mane.
Smagios šventės neužilgo,
Dovanų bus po egle.

Puoliau batų aš ieškoti,
Tų šiltų, su kailiuku.
Suradau... ir juos išaugau,
Tai gal gausiu dovanų?