Kaip tau, saldainiai - tai haiku ir pats jų... nelabai, o eilėraščiai - tai kermošiniai. Ten kiti poperėliai, blizgučiai, kvarbatkėlės; kitas darbelis - nors esmė ta pati... tik nežinau, kokią tema parinkti.
Na, Kitki, ir prirašei čia skaitalo. Kiek klausimų, teiginių - pamokimų... Aš tau rašiau, kad komentuojantis skundžiasi, nesuprantą minties iš teksto. Kaip ją suprasi, jei skaitymas paviršutiniškas. Ir patį matau, nenorintį trijų dienų haikų apjungt į vieną bendrą... tai ir būtų aiškesnė pasirinkimo, kaip finalo, esmė (tarp patrankų, šachedų ar tarp per tris kūrinėlius, einančio blogio ir skaitytojo susikurtos atasvaros). goga ir tas tavo orientacija suabejojo...
Vieną tu teisus - kas vyksta rašykuose, nereik taip rimtai reaguoti.
kokių nors ypatingų saldainiukų, darbštuoli Liutkau, plunksną šalin atidėjęs, vaikiui bent jau nupirktum, ar ką... palauks tie haiku, niekur jie nuo tavęs nepabėgs.
Tavo elgetsyts, tsį kartą, gogo, kaip ir daznokai kad kartais pūna, kazkokts rutskynitskats takytciau truputciuką...tsutsimątsyti tau reiktų ir patsitaitsyti truputciuką dėl tsito, aha, norts taip, reikia pripazinti, dapar etsi jau tsiek tiek patsitaitsęts ir tvarkingetsnits lapiau, taip.
Kąč tu tia paitstai, gogo, m? Ats vitsada takau tai, ką galvoju, o ne tai ką kazkats tai galvoja, o jei tą ką pats galvoji, vadinatsi ir takai uz tsave, o ne uz kitą, aha, tik...tik neaitsku, ar vitsada pakankamai delikatciai patakau, kartaits dėl tsito apejoju, ne dėl to ką patakau, nets tai ir reitskia, kad tai norėjau patakyti, o dėl to kaip patakiau...aha, o jei kada tsakau uz kazką tai kitą, tai ir patakau, kad uz tą ir tą tsakau, aha.
Ir žinot, kodėl aš jums visą šitai rašau ir dėl ko įsikabinau lyg į uodegą į tuos jūsų karinius? Nes jūs turit potencialo ir galit rašyti, nesat koks beviltiškas, visiškai nerašantis žmogus nuo gatvės, todėl šiauškit ir parašykit apie karą nuo širdies, taip, kaip jūs jį jaučiat, tai tikrai daug geriau bus ir gal net sujaudins mus, ir jau taika sužibs dangus, ups!
Liutkau, ats tau takiau ar netakiau neperatsyti apie karą?! Tai yra, – taip neperatsyti! Dapar ziūrėk, kats puts!
Ką aktualizuoja šita „poezija“? Karą? Šachedus? Bombas? Ar kažkokį tai pasirinkimą, kurio išvis nėra?
Karas ir taip yra tokiame aktualumo laipsnyje, kad jau kur čia daugiau, ar, atseit, norit pasakyti, kad va, vyksta karas, o niekas to nepastebėjo, tai mūsų visuomenės kažkaip tai niekaip neveikia? Jei taip pasakytumėt, tai būtų totalus blūdas, nes net aklieji žino apie karą ir net kurtieji yra apie jį girdėję.
Tada koks čia tikslas ir koks poveikis skaitytojui? Jokio. Tai tas pats, kas, sakysime, nuskendus kažkokiam tai jaunuoliui ir visam miestui apie tai ūžte ūžiant, jūs parašytumėte:
bangos teliuškuoja
vandenys, purslai mala
pasirinkimas
Ir ką tai sujaudintų? Koks būtų to poveikis? Joks ir jokio.
Tas pats ir su tuo karu, apie karą ne tik reikia, bet ir būtina rašyti, tačiau rašyti reikia taip, kad būtų poveikis, kad žmonių širdys krūtinėse apsiverstų, kad jie išgirstų tai, ko dar negirdėjo, tiksliau, pajustų tai, o ne paprasčiausios vos ne kriminalinės kronikos eilutės, sausas fakto, kurį visi ir taip žino, konstatavimas, tai kam, po galais, to reikia ir kokia čia poezija, o tiksliau tariant, kur čia poezija?
Jūs čia ne jokius poveikius skaitytojui darote, o atvirai sakant praktikuojatės, žaidžiat ar manipuliuojate haiku forma ir tiek, bandydamas bet ką į ją įsprausti, na žaiskit, nieko čia ypatingai blogo, bet kai bandote pasakyti, kad kažkas čia jūsų poezijos nesupranta arba tiesiog yra nenuoširdūs ir vis atkakliai toliau malat tas pačias bombas per tą patį, na tai tada šiek tiek leiskit ir mums pamalti teisybiukės taip sakant. :D
Sakote jums niekas nesvarbu, nei nupezusi rašykų bendruomenė, nei atseit nenuoširdus Kiškis, o tik jus skaitančiųjų skaičius, kuris, atseit, parodo kiek domisi jūsų poezija ir keliems reikalinga jūsų poezija. Atsibuskit. Atsibuskit, mielas žmogau ir mielas Liutkau, čia skaitom daugiausiai mes, tie, kas esame rašykuose, tokie pat kaip ir jūs ir skaitom, tiesą pasakius kaip ir visai viską, negi ne taip? Jūs ką, nepasidomite, kas ką paskelbė? Neperskaitote bent prabėgomis? Eilėraščio atidarymas, kitaip tariant jo peržiūra nelabai ką parodo, pripažinkit tai, jei tik iš viso pripažįstat sveiką logiką, va. Čia gali įdėti visišką nesąmonę, kokį nors:
Skrenda gervės
Man virš galvos,
Lept viena apšiko,
Bet aš vaikštau toliau,
Nes toks mano pasirinkimas.
Ir ką gi? Tai žinoma, kad visi mes jį atsidarysim ir perskaitysim, pasijuoksim, pasibarsim, pakuolinsim gal kas, o kas gal ir porą balų mestels, gal kas nors net aiktels, kad čia šedevras, o kai kas parašys į tą aiktelėjimą „ale eik tu, glušpetri“, gal net kils kažkokios tai masinės rietynės, „muštynės“ ir taip išsivystys ilgėliausia diskusija, bet ar tai reikš, kad čia geras kūrinys, kad va kiek jį skaitė žmonių ir kiek dėl jo, apie jį diskutavo, tai vadinasi tai labai geras, vos ne genijaus ir Nobelio premijos vertas darbas, m?
Ir, auditorija, patikėkit, supranta kas rašoma, bet ji nesupranta kam tai rašoma,nam nebent tam, kam aš čia parašiau.
Pasirinkimas. Kokį pasirinkimą turi skaitytojas? Tas paprastas, eilinis Lietuvos žmogus? Arba, kad ir tas kare esantis Ukrainos žmogus, ar bet koks kitas bet kokios šalies ir bet kokio karo žmogus. O gal pasirinkimas tame, kad jie gali rinktis po kuo mirti, po bombomis sakysime, arba raketomis, arba tankais, šachedais ir taip toliau? Bet juk ne, kas dėjo į tave, nuo to ir žūsti, ir jokio čia pasirinkimo. Pasirinkimas kuom šaudyti? Liutkau,...dar kiek ir aš tave nušausiu :D Kiškio spirom taip sakant.