Man maža

Tau minutės per daug
Man pasaulio per maža
Susikaupti bandau
Mintys piešia miražą

Iš visatos gelmių
Krinta žvaigždės apsvaigę
Apsikeist negaliu
Tu man primeni sraigę

Tą, kur turgaus aikštėj
Pasiklydo tarp batų
Kartais būna - raidėj
Slepias tūksančiai metų

Negaliu susikaupt
Tiek kelių susipynė
Lengva tau atsiklaupt
Man sunku begaliniai

Nėra mūsų, nebuvo
Gal tik pasakos tiki
Tuo „ilgai ir laimingai“
Nieko man nesakyki

Tu tik būk taip kaip būnama
Kai širdis ima klykti
Būk šalia ir šypsokis
Bet manęs nelaikyki

Aš išeisiu ir grįšiu
Visą tūkstantį kartų
Gal laimėsiu jei klysiu
Supas vėjas ant vartų