Auksinis gaidys

Poilsiavietė stovėjo tuščia.
Stambios prigimties šeimininkė stovėjo darže ir žiūrėjo į mus, einančius per pievą
Plačiai išplėtusi akis vasaros saulė slinko vakarop.
Mylimoji vedė mane už rankos link tuščio žalio namelio. Medinį slenkstį skalavo ežero bangos.
“ Esi gaudęs gaidį? ” paklausė prisimerkusi tarsi laukdama ar tik nepameluosiu, kad gaudžiau.
Mano galvoje skambėjo daina: “ Gaudė senis gaidį ir pagavo rainį”
Jai tai svarbu.
“Esu gaudęs  ne tik gaidį. Voveraitę esu pievoje bėgančią”
Gaidys stovėjo apmusijusiame namelio lange ir viena plokščia akimi  stebėjo Mylimąją, kuri vedėsi mane už rankos.
“ Žiūrėk, kad šeimininkė napamatytu. Kada sugausi. Slėpk kuprinėje”
Mylimoji užtrenkė man už nugaros duris.
Gaidys atrodė susitaikė, kad aš jį pagausiu.
Kada priartėjau - jis pakėlė sparnus ir kirto man į akį. Spėjau atšokti ir koja užkliudžiau jo plunksnas.
Bandė skristi ant palangės.
Minutė ir jis jau spurdėjo mano kuprinėje.
Puoliau pro duris.
Šeimininkė, stora, languotu sijonu moteris su vyriška barzdele ir silpnais ūsais ramiai klibikščiavo pasiremdama lazda.
Bėgau.
Senė pagrumojo lazda ir, netikėtai ristele  leidosi mane vytis.
Prasibroviau į eglyną, kur laukė Mylimoji.
Tvirtai įsikibo man  į ranką. Tankus eglynas uždengė mums kelią. Vingiavom  tarp eglių, užstojusių mėlyną dangų.
Jaučiausi saugiai, nes laikiausi jos rankos.
Šeimininkė rėkė, bet vis tyliau.
Kuo toliau į eglyną tuo tamsiau.
Staiga priekyje nušvito laukymė.
Brovėmės pro šakas.
“ Klausyk - tarė Mylimoji. - Paleisi gaidį laukymėje. Stebėk kur jis atsitūps ir padės du kiaušinius. Toje vietoje kasim”
“ Gaidys? ”
“ Klausyk manęs ir tapsi turtingas”
Gaidys, kurį laiką vaikštinėjo po žolę ir skabė žoleles.
Staiga atsitūpė ir nuvirto ant šono.
Pakilo smėlis ir dulkės - paukštis mosavo sparnais.
“ Bėk. Jau padėjo”
“ Gaidys?? ” netikėjau, bet vienu šuoliu atsidūriau prie gulinčio gaidžio.
Mylimoji jau nešė gerus suomiškus kastuvus.
Kur ji juos paslėpė?
Tikrai, kada nustūmiau gaidį - ant smėlio gulėjo du kvadratiniai kiaušiniai.
Įsmeigiau kastuvą ir kiaušiniai nuo vėjo nuriedėjo į žolę.
Kasiau ilgai.
Stovėjau duobėje iki pusės, kada trinktelėjau į kažką kieto.
Mylimoji gulėjo ir gėrė vandenį.
Skrynia buvo kvadratinė.
Sudaužiau medinį dangtį ir atvėriau.
Skrynioje spindėjo šimtai kvadratinių gaidžio kiaušinių.
Nuovargis man nebeleido džiaugtis.
Tikslą pasiekėm - mes tapom pasakiškai turtingi.
Pasirodė Mylimosios motina su karučiu.
Tyloje stebėjau, kaip ji senomis gislotomis rankomis krauna mūsų turtą į karučius ir, surinkusi visus auksinius daiktus, Mylimoji sėda ant tos krūvos ir jos išnyksta eglyne.
Netekau žado.
Poilsiavietės šeimininkė pasirodė netikėtai su ilgu pagaliu.
Trenkė man per galvą ir tarė:
“ Tai tu užmušei mano gaidį”
Nukritau.
Prabudau: gulėjau surištomis rankomis, prie namelio apmusijusiais langais, kur pro langą žiūrėjo plokščia akimi gaidys.
Prie manęs, keldama dulkes, artėjo policijos mašina.