Senas voras palubėj,
snaudė jau nuo ryto,
nes nakčia -
kažkas slapčia,
žvilgčiojo iš plyšio
Gak tai grobis,
gal žvėris -
voras nežinojo,
jis tik stengės neužmigt
ir godas godojo
ir sapnavo jis skaniai
kaip voriene skuba
virti musių tų skanių,
tų juodųjų sriuba,
Seilė tyso pažemyn,
tarsi voro gijos,
kol staiga jablinkšt, kibinkštyn
jis užmigęs griuvo....