Nemirtinga mergaitė

Kartą gyveno senelis ir senelė. Vasarą pas senelius atvažiavo anūkė Monika.
Seneliai labai mylėjo Moniką, todėl pasakė:
-Mes tau draudžiame eiti vienai prie ežero ir maudytis.
Kitą dieną Monika  su niekuo nekalbėjo ir nesijuokė iš senelio paskaitytos pasakos.
Tris dienas ir tris naktis Monika nekalbėjo ir nesijuokė.
Labai susirūpino senelė ir pasikvietė kaimo daktarą Jeronimą.
Apžiūrėjo mergaitę kaimo daktaras ir sako:
-Baisi bėda, kai žmogus negali kalbėti ir neturi iš ko juoktis. Jeigu mergaitė nepradės juoktis – gali numirti..
Senelė puolė skaityti Monikai visokius juokingus pasakojimus iš laikraščių ir žurnalų, bet mergaitė gulėjo kamputyje  nieko nekalbėjo ir nesijuokė.
Kitą rytą senelis išėjo  mažu reikalu į mišką ir pasiklydo. Eina į vieną pusę – nepažįstamas miškas, eina į kitą – klampios pelkės.
Taip jam besisukinėjant vienoje vietoje, pasigirsta smagi melodija, lyg kas tyčia būtų apsidžiaugęs, jog senelis pasiklydo.
-Eisiu paklausiu kelio, - tarė senelis ir nuėjo.
Žiūri – miško laukymė. O toje laukymėje  trys uodai: Zyzla, Kyzla ir Pasternokas. Pasternokas smuiku groja, o Zyzla su Kyzla susikabinę šoka. Melodija tokia linksma, kad net prakaitas per nugarą varva, o šokėjai tokie meilūs, jog senelis kad ims juoktis. Net ant žemės parkrito ir taip raitėsi, kad jam ne tik kad kelnės, bet ir batai suplyšo.
Uodas Zyzla, pamatęs besiraitantį senelį pasakė:
-Kaimietis …muzikos nesupranta.
-Vargšelis…tamsus žmogus., - pritarė jam Kyzla.
-Ir ko čia juoktis? – nesuprato Pasternokas.
- Ne Šopenas
Susidėjo senelis uodus į maišą ir sako:
-Pamatys senelė – iš padų išvirs…
Radęs uodus, senelis greitai rado ir kelią namo: pasirodo jis čia pat prie namų ir klaidžiojo.
O senelė jau ir belaukianti senelio.
Tik pamatė senelį: tokį apiplyšusį nuo juoko, su batų likučiais ant kojų ir tik ga ga ga, taip nusijuokė, kad miškas sudrebėjo ir aplinkinių medžių lapai nukrito.
O senelis šast – iškratė iš maišo tris uodus: Zyzlą, Kyzlą ir Pasternoką.
Pasternokas smuikeliu – čyru vyru, Zyzla griebė Kyzlą ir,  krūtinėm meiliai susispaudę, ėmė taip gražiai suktis.. Senelė vėl juoku ga ga ga ga aplinkiniuose miškuose per kilometrą grybus išvartė.
-Ir ko čia juoktis?  - stebėjosi Pasternokas.
-Nekreipk dėmesio, - ramino Zyzla. – Iš talento visi juokiasi.
O Monika, išgirdusi triukšmą, pasižiūrėjo pro langą ir, pamačiusi besilinksminančius senelius, pati neiškentė ir …nusišypsojo.
Ji išbėgo į kiemą, pagriebė nuo tvoros rankšluostį ir pamojavo seneliams:
-  Bėgu maudytis.
Taip uodai ir nesužinojo, kad Moniką nuo mirties išgelbėjo.