Dar kart gyventi

Atsibusk, nepakilus saulei.
Po nakties, ant pečių išvargusių
Griežiant duonai, iš pėdų skaudančių.
Suskaičiuotų motinos ašarų.
Apkabink žemę nugara.
Raižys.
Gels akis, vos pakėlus į dangų.
Vėl nuoga, prieš paryčius slampiosi.
Atsiprašius savęs ir už svetimą.
Iškalbėtom akim, jau išėjusiom,
Nesakyk, juk vistiek tik gergždžia.
Kai apostrofai stovi numirusiais.
Kūnu teka pasruvęs šaltis.
Apkabink tik, kiek siekia rankos.
Kiek gali,
kiek dar nori galėti.
Išsikinkius išbūtą laiką, pažadėjusi sau, patylėti.
Leisk išgirst, kas niekad netrunka.
Atsiduok prisirpusiai vasarai.
Vėl ir vėl nukryžiavus ant kryžiaus, pagimdyk save, dar kart gyventi