Mano šuo tavęs laukia, kada tu sugrįši iš darbo,
Mano šuo pamiršo net loti,
Atsigulęs ant sofos verandoje
Ilgesingai pro langus dairosi.
Gal parneši jam gardų kaulą su mėsos gabalėlio liekana?
Gal paglostysi švelniai galvą ir priglausi jį tokį vienišą?
Mano šuo pribėga prie durų ir sustingęs sucypia gailiai,
Gal tai tavo žingniai jam girdisi, gal tavęs taip svajingai viliasi.