Šizo Reks. Epizodas 4. Skyrius 23. Viršvalandžiai (2)

Miestas iš paukščio skrydžio.
Siaura gatvelė, nusėta mašinomis.
Erdvus, ištaigingas butas.
DERYBININKAS: Kaip tėvai, suprantu jūsų rūpestį dėl pagrobtos dukters… (DERYBININKAS suglaudęs rankas, tarsi melsdamasis, palinkęs kūnu į priekį.) Bet ar negalėtumėte duoti mums tris… Ne, dvi paras, kad išnarpliotume situaciją, Sere? Mes pasirūpinsime, kad Mikita būtų saugiai jums sugrąžinta… Prašau, bendradarbiaukite su mumis, Sere.
MOKINUKĖS TĖVAS: B-bet Mikitos gyvybei gresia pavojus, ar ne? Ir kodėl mes negalime pranešti policijai!?
MOKINUKĖS MAMA: Taikliai pasakyta, Brangusis. Ignoruok jį. Iškvieskime policiją. (DERYBININKAS vis dar pasilenkęs.) Nežinau, ko jūs tikėjotės ateidami visą tokį kelią čia… Bet svarbiausias dalykas yra tai, kad Mikita būtų saugiai grąžinta.
DERYBININKAS (atsitiesdamas): Jūsų kompanija smarkiai nukentėjo dėl Skubiojo Derybos Akto, ar ne? Ir ekonomiškai, tai ne patys geriausi laikai. (Abu tėvai nustebę.) … Kas, jeigu taip? Jeigu bendradarbiausite su mumis… Mes galėtume peržvelgti jūsų bylą. Taip pat, girdėjau, kad esate giliai įklimpęs skolose, Sere. Mes galėtume ištiesti jums pagalbos ranką. Be to, galėtume supažindinti jus su geru advokatu.
MOKINUKĖS TĖVAS (priblokštas): … Tik dvi paros…
MOKINUKĖS MAMA: Brangusis! Negali…
MOKINUKĖS TĖVAS: Užsikimšk! Jeigu kompanija bankrutuos, man teks visus atleisti!! (DERYBININKAS šypteli.) Ar gerai? Dvi paros… Tik grąžinkite Mikitą gyvą.
DERYBININKAS (verkiant MOKINUKĖS MAMAI): Ačiū jums, Sere!

Sukasi ventiliatorius ankštame kambaryje.
INFORMATORIUS (kojas užkėlęs ant stalo, rūko, kalba į ragelį): Mes vis dar renkame informaciją, bet jūs neturite daug laiko. Stanis, atrodo, traukia į rytinio rajono lūšnyną.
ANDŽELIKA: Iš kur žinote?
INFORMATORIUS: Iš jo telefono pašto. Jis pametė mobilųjį per sustiprinimą... Netrukus, man baigus, jį atsiųsiu. Radau nemažai korespondencijos su tokia mergiote, Karli. (ANDŽELIKA, taip pat, rūko, ragelis prie ausies.) Stanis neturi kur kitur eiti, ir, atrodo, kad ji trokšta su juo susitikti. Ji net užsiminė apie tai, kad nori kartu pasprukti.
ANDŽELIKA: Jėzau. Ar ne šokate prie išvadų?
INFORMATORIUS: Heh-heh-heh... Na... Ar peržvelgėte dokumentus, kuriuos atsiunčiau? Tuos, voke. (ANDŽELIKA iš voko paberia nuotraukas; ten: STANFORDAS prie vairo, rūko, o veidą užsidengusi MOKINUKĖ gretimoje sėdynėje.) Gavau nuotraukas iš eismo kameros, greitkelyje, vedančiame į rytinį rajoną. Mano intuicija sako, kad jis ketina susitikti su Karli... Bent, mažų mažiausiai, jis keliauja ta kryptimi.
ANDŽELIKA: Kaip gavote šias nuotraukas?
INFORMATORIUS: Tai – paslaptis. Bet patikrinkite tą lūšnyną. Ir praneškite, kai jį rasite. (Ofiso pastatas.) Ir, ak, tikėsiuosi dar vieno bonuso, kitąkart.
ANDŽELIKA: Ką!?

Koldūnų užkandinė; prie jos dviračiai ir pan.
ANDŽELIKA: Jos tikras vardas turbūt nėra Karli... Bet, atrodo, kad ji gyvena rytiniame rajone ir dirba bare, pavadinimu „Kapitonas Planeta“. (ANDŽELIKA sėdi prie stalo su kitais trimis vyrukais, laiko popierius.) Mes tiriame toliau, tad visus duomenis galėsite atsisiųsti ir atsispausdinti vėliau savitarnos parduotuvėje. Šiek tiek sunkoka gauti informacijos apie tą zoną. (Susega popierius.) Bet, šiaip ar taip, keliaukite į rytinį rajoną, pirmiausia. Ir, ak, štai Stanio mobilusis telefonas.
DŽO (paniuręs, nuleidęs galvą į alkūnes): ... Aš niekur nevyksiu.
SNEIKAS (patraukdamas kėdę, atsistoja): Tobula. (Uždeda kairę ranką ant TENDERIO peties.) Bus greičiau be tavo maišymosi visur. (Pažvelgdamas į ŠIZO.) Kiek laiko dar ketini laikyti tą koldūną, Šizo!?
ŠIZO: …
SNEIKAS: Varom!

Dangoraižiai. Kubelvagenas, vingiuojantis tarp mašinų, darda autostrada.
SNEIKAS (prie vairo, pažiūrėdamas į TENDERĮ, kurio nosies ertmėse – vata, kuris pasirėmęs veidą plaštaka): Maniau, kad neketinai vykti kartu, Tenderi?
DŽO (sužvairuodamas): Jeigu manęs nebus, nebus ir nieko patikimo komandoje!
ŠIZO (sėdėdamas gale, įsiterpdamas): Kaip suprasti „patikimo“?
DŽO (ignoruodamas): Be to, jaudinuosi dėl merginos.
SNEIKAS (apniukęs šypsosi): Oooi... Kaip kilnu. Jeigu jaudiniesi dėl įkaitės, kodėl nepaskambinus policijai?! Argi neleidi jiems tave tiesiog išnaudoti? Argi tai nesikerta su tavo brangiąja etika?
DŽO (sau): „Noriu tikėti Keršto Aktu ir šia Organizacija... Negaliu jų tiesiog taip paprastai išduoti... “
SNEIKAS (išvydęs policininką su lazdele): Ką? Atrodo tarsi avarija.
Lengvoji mašina, įsirėžusi į sunkvežimį. Ugniagesiai bando ištraukti sumaitotą kūną iš sunkiosios transporto priemonės.
DŽO (nusiminęs, atsisuka į ŠIZO): Kaip tu, Šizo? Sakei, kad nenužudei jo, nes jis nenorėjo mirti. Bet žudymas yra mūsų darbas. Kaip dėl šios priešpriešos?
ŠIZO (apniukęs): ... Nesu tikras. Ketinu jo paklausti. Išsiaiškinti, ar jis nori būti pašalintas.
DŽO: Paklausi jo...
ŠIZO: Atliksiu darbą, jeigu jis pakeitė nuomonę.
SNEIKAS: Haha-haha-haa... Šmaikštuolis. Pažiūrėsime, kaip tai susiklostys. Na, čia tai etikos pojūtis, Tenderi!
DŽO (sau): „Ką, po paraliais, jis sako…”
SNEIKAS (aplenkdamas incidentą): Žavu, argi ne? Heh-heh-heh…

„Rytinis rajonas 2-6“.
SNEIKAS (sustabdydamas mašiną): Gerai, mes čia. Turėtume lengvai parsipūsti dokumentus iš ofiso. Atsisiųsiu juos iš savitarnos parduotuvės. Ir pabandysiu rasti nuorodų į barą, taip pat. (Išlipdamas.) Tai ne pats saugiausias rajonas... Tad likite budrūs. (Eidamas šalin.) Ak... Kiek prisiminimų.
DŽO: Lūšnynas... Buvimas čia man pirmas kartas.

SNEIKAS (įžengia į krautuvę, suskamba durų skambalėlis): Ei. Man reikia pasinaudoti asmeniniu kompiuteriu.
PARDAVĖJAS (sėdi, atsisuka nuo „Penthouse“ žurnalo): Gale. Atneškit kvitą, kai baigsit.

DŽO (prie kompiuteriuko Kubelvagene): Hm? Jokio baro, pavadinimu „Kapitonas Planeta“! Kažkas čia ne taip… Jeigu jis egzistuoja, tai jie operuoja nelegaliai. Mums pateikta informacija nebus labai naudinga.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1 (stuktelėdamas į langą): Ei. Ką jūs čia veikiate?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2 (su beisbolo lazda): Kokiu jūs čia reikalu?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 3 (stovintis atokiau): Kodėl jums neišlipus iš mašinos? Mes norime pasikalbėti.

Spausdintuvas išspjauna popierius. Vrrrrr~ Vrrrrr~
„Duomenys persiųsti. Prašome pasiimti kvitą. “
SNEIKAS paima dokumentus.

PLĖŠIKAS NR. 1: Duokš visus pinigus kasoje!
PLEŠIKAS NR. 2: Arba duodi, arba mirsi!
SNEIKAS (prieina prie plėšikų): Ei. Jūs mano kelyje.
PLĖŠIKAS NR. 1 (su ginklu rankoje, atsisuka): T-tu, taip pat! Duokš visus turimus pinigus! (SNEIKAS įkiša ranką už skverno.) Dabar! Ar nori, kad šauč— (SNEIKAS atleidžia gaiduką, šaudamas į kūną PLĖŠIKUI NR. 1, kuris, su raudonomis skylėmis striukėje, krenta į kavos aparatą.)
PLĖŠIKAS NR. 2: … Yyk!

DŽO (lipdamas iš automobilio): Šūviai… S-Sneikai!!
PLĖŠIKAS NR. 2 (krisdamas per parduotuvės langą): Vaaaahhhh!!
DŽO: Sneikai… Kas per velnias…
SNEIKAS prieina prie Kubelvageno: ten: TENDERIS ir TRYS PRIEKABIAUTOJAI.
DŽO: Ką, prakeikimas, tu padarei!?
SNEIKAS (užsidegdamas cigaretę): Neturėtų kilti problemų Sustiprinimo Aktui. Ginkluoto apiplėšimo sustabdymas… Jeigu paklius į žinias, tai nulies mus palankia šviesa. Bet, iš tikro, rajone kaip šis, niekam nerūpės. Net policijos nesimato. Be to… Ar būtum leidęs įvykti nusikaltimui prieš savo akis, Tenderi? (Atsisuka į vieną iš PRIEKABIAUTOJŲ.) Ką jūs, vaikinai, manot?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1 (iškėlęs smilių): Labai gerai pasakyta!
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2 (nervingai): Mes su tavimi, Brolau! Turime kovoti prieš nusikalstamumą!
DŽO: Jūsų veiksmai gali būti laikomi Trečio Skyriaus, Dvylikto Paragrafo, pažeidimu! Pateiksiu skundą ir jis bus peržvelgtas!
SNEIKAS: Man nerūpi... Daryk, ką nori... Bet tik, kai baigsim darbą.
PRAEIVIS NR. 1: Ei, pažiūrėkit! Lavonas!
PRAEIVIS NR. 2: Tie džinsai mano!
DŽO: … Šūdas.

SNEIKAS (su atspausdintais popieriais rankoje): Ar radai vietą?
DŽO: … „Kapitonas Planeta“ nebuvo duomenų bazėje.
SNEIKAS (sau): „Andželikos informantas nieko mums nepadėjo, taipogi... Vadinasi, tai nelicencijuotas baras...? “
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Žinau, kur jį rasti. Ar jis buvo paminėtas žurnale, ar kažkas tokio? Vienas vyrukas ieškojo jo anksčiau, taip pat…
SNEIKAS: Ar tai buvo raudonas „Pontiakas”?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Uhh… Mašina buvo raudona, atrodo…
SNEIKAS: Kuria kryptimi jis patraukė?!
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1 (rodydamas pirštu): Va ta.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Mes buvome mandagūs su juo… Bet jis buvo tikrai žiaurus. Jis aptalžė ir grasino mums.
DŽO: O mergina!? Turėjo su juo būti mergina! Kaip dėl jos?!
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Mergina…? Ak… Ji sėdėjo keleivio pusėje… Atrodo, kad ji verkė, ar kažkas panašaus…
DŽO: K-k-kaip mums surasti barą!? Nagi.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Nepergyvent, Brolyti.
SNEIKAS (sau): „Šaunu... Rodos, kad informacija apie Stanį pasitvirtino. “ (Priekabiautojų trijulei.) Ei. Ar jūs, vaikinai, norite apsiimti šiokiu tokiu darbu?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Hmm? Kiek mokėsi?
SNEIKAS: Vyrukas su „Pontiaku“ turėtų būti kažkur čia. Raskite jį iki dienos galo. (Duoda šusnį dolerių.) Kitą dalį gausite, kai jį aptiksite.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Voa! Nuostabu, Brolau!
DŽO: Paprastų civilių įvėlimas į sustiprinimą yra nelegalus…
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Mes rasim jį! Tai mūsų plotas!
DŽO: Bet koks skyrius tai buvo…?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Taigi, jeigu paskirstysime po lygai, bus…
ŠIZO sėdi mašinoje. Kažkur sukranksi juodvarnis.
Kar-kar-kar.

“Pubas ir Užkandžiai – Kapitonas Planeta”
SNEIKAS: Varge… Gana prašmatnus ženklas nelicencijuotam barui… Šiame rajone yra 8 moterys, vardu Karli… Vienai 2 metai… Kitai 170, taigi, jos nėra, ko ieškome…
DŽO: … 170?! Čia rimtai?
SNEIKAS: Manęs neklausk. Duomenys nėra patikimi. (Peržvelgdamas atspausdintas asmenines anketas.) Bet, manant, kad jis su ja dar nesusisiekė… Mūsų geriausias statymas yra baro sekimas. Jis tikrai pasirodys, anksčiau ar vėliau.
Trys vyrai stovi balkone.
Burgzdamas pasirodo motoroleris.
SNEIKAS (su žiūronais): Ji sustojo prie baro.
DŽO (taip pat su žiūronais): Taip, tai moteris.
SNEIKAS: Ei. Pabandyk nusiųsti jai SMS žinutę iš Stanio telefono.
DŽO: Ką? … Ką man parašyti?
SNEIKAS: Bet ką! Nesvarbu! Tiesiog parašyk, prieš jai įeinant į barą!
DŽO: G-gerai…
SNEIKAS: Išsiuntei?
DŽO: Taip.
SNEIKAS: Žiūrim. Atsilieps, jeigu ji Karli.
Moteris lipa laiptais, sustingsta, įkiša ranką į kišenę.
SNEIKAS: Ji tikrina telefoną! Taigi, ji – Karli, ar ne…?
KARLI atsisuka į juos stebinčių vyrų pusę.
SNEIKAS (nustebęs): Slėpkis! Ji žiūri į mus! (KARLI apsižvalgo į visas puses.) Ei! Ką, po velnių, tu jai parašei?
DŽO: „Pažiūrėk čia! ”
SNEIKAS: Ar tu atsilikęs!?
DŽO: Bet sakėte, kad bet kas tiks…
SNEIKAS: Na, mes išvydome jos veidą… Gana žavi, ar ne? Ji greitai tekstina…
DŽO: Ji atrašė!
KARLI: SMS: „Kas čia dabar? (? _?) Jeigu esi kažkur netoliese, tuomet radai mane— (>_<) Tai esi vis dar gyvas, ką? Ar sustiprinimas baigėsi? “
DŽO: Sprendžiant iš žinutės, Stanis su ja dar nesusisiekė.
SNEIKAS: ... Eik kartu su Šizo ir raskit, kur slepiasi Stanis. Nesu tikras, kad galime pasikliauti tais vaikinais. Aš pasiliksiu stebėti viską čia.
DŽO: Taigi, jūs pasiliksite čia vienas?
SNEIKAS: Ir?
DŽO: Prižadėkite man. Įkaitės saugumas yra pirmiausias faktorius.
SNEIKAS: Ką?
DŽO: Įkaitė yra priežastis, kodėl reikalai pasidarė sudėtingesni. Įkaitės išgelbėjimas yra svarbesnis už pasirūpinimą Staniu. (Nusisukdamas.) Kai tai bus sutvarkyta... Eikit ir medžiokit, kiek tik širdis geidžia.
SNEIKAS: Gerai, kaip pasakysi.

Vakarėjančiame danguje tik viena lempa apšvietė įėjimą į barą.
SNEIKAS (kąsdamas hamburgerį): Šūdas! Jis nesirodo… (Pasitikrina laikrodį ant riešo.) Taipogi, nieko negirdėti iš Tenderio ir Šizo… Ar Stanis, apskritai, vis dar čia? (Pradeda snigti.) Vėlgi, Stanis peržvelgė per Šizo kamufliažą… Jis būtų geras laimikis. Sumedžiosiu jį. Jis – mano. Tiesiog pasirodyk, šikniau… Velnias! (Iš gatvelės galo išnyra vyro figūra; SNEIKAS nuleidžia žiūronus.) … Štai ir tu.