Kaip Dievas rijo visatą

Prabudau, kai kibūs šarvai-membranos godžiai įtraukė syvus ir šie suvilgė Šventąjį Gemalą. Ribotais jutimais pamėginau suvokti aplinką. Kapinės. Nesuskaičiuojama daugybė mirusių organizmų ir jų fragmentų. Maistas. Nieko nelaukdamas, išauginau hifą, jis ėmė skverbtis į Terpę ir godžiai siurbti maistingą substanciją. Netrukus hifas išsišakojo į daug siūlų, kiekvienas jų virto hifu ir visi jie tįso Terpėje, aprūpindami Mane reikalingomis medžiagomis.

Sparčiai augau. Dieviškoji Ekspansija prasidėjo.

Taip pat jutau daug gyvių, ryjančių mirusiuosius. Padarai mėgino pasimaitinti ir Manimi, tačiau nepajėgė įveikti šarvų.

Šios ir visos kitos žemosios gyvybės formos bus įsisavintos ir patirs Išaukštinimą, tapdamos Mano dalimi.

Hifai nesulaikomai pumpavo sultis į Mano vidurius, sukeldami viduriuose spaudimą. Terpėje ėmė darytis ankšta. Galingu pokštelėjimu Mano kūnas išsiveržė virš substrato. Terpė ten driekėsi beveik tuščia. Džiugiai pampdamas pradėjau pildyti atrastą tuštumą Nuostabiuoju Vaisiakūniu.

Galiausiai visa Terpė bus absorbuota. Aš būsiu Terpė. Terpė bus Aš. Daugiau nieko nebus, tik Aš-Terpė.

Hifai čiulpė syvus iš substrato, o Vaisiakūnis padėjo, savo paviršiaus poromis nutverdamas drėgmės lašelius ir tvinko, pūtėsi tuštumoje eksponentišku greičiu.

Ar Terpė jaučia, ar supranta, kad prasidėjo Visagalė Konversija ir Aukščiausioji Forma nesustabdomai artėja prie Galutinės Asimiliacijos?

Terpė nesuprato. Terpė priešinosi. Akli naikinimo organizmai griaužė Mano šarvus, jų liaukų liejamas sekretas ardė poras, žalojo hifus. Šlaknojau juos toksinais, nuodijau gleivėmis. Nepaisant to, keletas prasiskverbė į Vaisiakūnį ir ten raitėsi, rijo, augo.

Nesvarbu. Aš brinkstu greičiau, jei jie. Jų ciklas baigsis ir jie bus sunaudoti.

Pajutau, kaip Mano Nuostabusis Vaisiakūnis atsiplėšė nuo substrato ir pakilo į tuštumą. Daug tuštumos, daug vietos plėstis. Tai Dieviškasis Kodas kelia Mane į Nežabotą Didybę.

Man nereikia galvoti, spręsti, daryti, tik priimti Terpę į Save ir stebėti neišvengiamo išsipildymą. Jau tuoj liksiu tik Aš, Visa-Ko Viešpats ir Visa-Kas bus Aš – Begalingoji Forma-Terpė, Aukščiausioji Kvintesencija, kurios Šventaisiais Hifais amžinai ją šlovindami vilnys Absoliučios Palaimos Šiurpuliai!!!

– Nu bl*t, vien sukirmiję šiandien, – nusikeikė Marytė ir piktai tėškė grybą į pušies kamieną.