X? Per daug išmėtytas (2000)

Prisiekti sau nesugebu -
per daug  išmėtytas,
kad  apsiglėbčiau šitokį subjektą -
Sekundė - čia, žodelis - ten,
akys ir vėlgi žvilgčioja kur susimanę,
netgi ir šviesą užgesindamos dienoj,
ir šit akimirka, kuomet jaučiu -
it spiečius bičių, dulkių sūkurys
iš ten, kitur ir  iš visur
kur būta mano kažkada (nepaisant kuo,
net jeigu akmeniu ar gyvate).
be pageidavimų užgriūva pasibūt kartu.

Šventoriau, neskubėki atsivert,
o ir kalnai tegu man neatslūgsta -
prisiliečiu prie Miselio balaitės
ir pamatau  jo pamestą kepurę.

O  Miseli,
o Šklėrių žyde,
o netikėtas radiny,
net ir krūtinėje perkūnas nesugriaudė,
kad šitaip išgalėsiu susitikt su savimi.
Kaip  sužinoti bent kur šią akimirką esu,
kokioj Savęsp raidos pakopoje
sudirgo pažinomo nervas?

Keliuosi surastą kepurę ant galvos,
tačiau kaipmat ir vėlgi sužinau, 
kad nepasieksiu jos - ji tolėliau
negu ranka pasiekti gali.

- Išties, Prany,  ir aš sakau --
per daug išmėtytas esi,
kad apsiglėbtum šitokį subjektą.,

- o Dieve,  amen, - išgirdęs pasakau pats sau
ir mesteliu kepurę scenos link.