*110309072024

Lapai nukrito po galais,
Kaštonai žydėt pradėjo
mūsų gatvėje,
kur bučiuojamės prieš
pareinant nuo upės,
kur mintis teka ir neša.

Paukštis, kurio neteko paliesti,
paslaptingas ir išdidus,
palieka žemę ir
Kitą pus išskleidžia
sparnus,

It koksai ženklas,
kad metas.

Metas atiduoti
žmogišką dalią,
atiduoti ranką,
akis, atiduoti tai ką
mama davė ir atiduot
kas auga savaime ir palikti
išdžiūt vardui prie pėdų,
kur su išdidžiais paukščiais
nebesutiksime Dievo.

110009072024

Paskutinę drobę,
ištepiau aliejumi ir pelenais,
ar joje matai mano veidą,
o gal savo rankas,
pėdsakus mūsų dienų,
ir keistų gyvūnų,
kurie lankė mus svečiuose?

Jei sutiksi ją, perduok gėlių nuo manęs,
gėlių iš Kitos pusės, ir pakuždėk į jam į ausį,
dvylikos atsitiktinių žodžių kombinaciją.

110309072024