aš ištrinsiu ketvirtą eilę
savo meilės sukury,
kad mėnuliai saulei piešia:
man po kojom — ungurys.
Dieve mano!
Kas man daros?
Sukas lempa
priešaky!
Kas tas vienas?
Garbanotas!
Mane kelia
Paupyn.
Kas pasakė
slam poetui:
- Poe, Poeretis?
Kvailiukai jie…
Nesupras…
Tikrą meną valdo
kaimas,
Tie poetai mėlyni.
Su Maironiu ir žali.
Jiems tik lapai,
sniegas, vėjas:
jokios baimės
jokios laimės
Noriu aš rašyt,
kaip reikia.
Apie žmones —
tikrą grožį.
Jei galėčiau, aš
rašyčiau.
Mano grožį,
Mano meilių.
Mano veiklų,
Mano tėvų,
Draugų,
Visų,
Visų,
Mokytojų,
Šventųjų tikrųjų,
Draugų,
Melski už mus,
Visų nuodėmingųjų draugų,
Melski už mus,
Aš tik
noriu mylėti


Ugnija_









