Testamentas

Gyvenom mes jau penkis metus kartu su Mylimąja.
Išvėdinom namus, nes laukėm režisieriaus Franko iš Paryžiaus.
Nedavė ramybės mintis, kad pieva aplink gyvenamą namą netvarkyta dar nuo pirmųjų skyrybų. Pakėliau akis ir apsidairiau.
Skambino sesuo iš Amerikos.
„ Netrukdyk, užsiėmęs“
Ėmiau kastuvą ir kasiau smėlį, vežiojau  karučiu. Tamsoje  užpildžiau duobes ir lietaus išplautus žvyro kanalus, rinkau plytų likučius, tampiau ryšulius su akmenimis ir ruošiausi išlyginti su liniuote kauburius, valiau nuo žolių akmeninius grindinius. Labai pravertė įrangą langams valyti.
Paskambino sesuo iš Amerikos.
„ Sėdžiu pavargęs. Tvarkausi. “
Franką sutikau Liubeko kino festivalyje, prie mėlyno stalelio jis gėrė kažką stipraus iš viskio stiklinės ir nesustodamas rūkė.
Tada Liubeke kalbėjomės apie ribotas teatro galimybes. Frankas didžiavosi, kad jis neturtingas, o teatras  toks šykštus, kad jis išsigando ar tik jis nepradės didžiuotis skurdu.
Kada atėjo momentas kalbėti apie aktores jis ėmė juoktis. Papasakojo, kad jam pasirodė, kad teatre per daug moterų, nes visą laiką užsikimšdavo moterų dušai. Jį erzino nuolatinis prašymas pataisyti dušo kabiną. Nieko kito režisierius nesugalvojo, kaip perspėti, kad bus atleistos kelios aktorės. Užteko pagrasinti ir dušai ėmė veikti puikiai.

Režisierius iš Paryžiaus kartu su pavydėtino grožio pagyvenusia dama draugiškai ištiesė rankas su nepaprasto dydžio konjako buteliais.
Liejosi kalbos, plaikstėsi laužo liepsna, kvepėjo kepamų steikų dūmai.
Nuo galybės įspūdžių, minčių ir idėjų svaigo galva.
Prisimenu kaip vedžiau režisierių miegoti.

Namuose man neatsirado vietos. Vasaros naktis. Miegojau pievoje ant minkštos sultingos žolės, apsiklojęs panešiotu švarku.
Jau aušo.
Ploviausi rankas ežere.
Mylima moteris padavė šiltos arbatos stiklinę.
“ Ar tu prisimeni, ką vakar padarei? ”
“ Neprisimenu”
“ Tu visai neprisimeni? ”
“O  kas vakar atsitiko? ”
“ Tu  sudavei moteriai per veidą. Kas tau pasidarė? Tokio aš tavęs niekada nemačiau. Man buvo taip gėda prieš jos vyrą”
“ Franko moteris? ”
“ Ligoninėje. Ji smarkiai kraujavo”
“ Ką aš padariau? ”
“ Frankas tave užmuš”
“ Jis gali”
“ Rašyk testamentą”
Sėdau rašyti testamentą. Mylima moteris man labai padėjo. Ji atnešė dar vieną stiklinę šiltos arbatos ir visą sąrašą man priklausančio kilnojamo ir nekilnojamo turto. Atsidėkodamas pasakiau, kad viską užrašiau jos vardu. Ji neprieštaravo.
Mylimoji pasodino mane į mašiną ir nuvežė pas notarą, kur pasirašiau testamentą.
Sugrįžtu įteikiu testamentą moteriai, kurią labai mylėjau.
O čia pro vartelius ateina režisierius.
Aš bėgti, jis vytis.
Pasivijo ir apkabina.
Einam į jo kambarį, o ten jo žmona linksma, sveika. Labai dėkoja už vakarą.
“ Ryte mes visada einame į pirtį. Gal yra pirtis? “ - paklausė moteris.
„ Pirties nėra. O nutiko štai kas... “
Papasakojau visą istoriją.
“ Testamente viską mylimajai užrašiau, galvojau ilgai negyvensiu”
“ Gerai būtu pirtyje viską aptarti ”
“ Vilniuje pirčių nėra”
“ Klausyk, skrendam į Paryžių? Tau pavojinga gerti arbatą iš jos rankų“
Tą patį vakarą trise išskridom į Paryžių.
Mylimoji atsisveikindama pasakė:
„ Jeigu išskrisi – daugiau į mano namus nesugrįši“
Mano švarko kišenėje gulėjo naujas testamentas.
Skambino sesuo iš Amerikos.
„ Atvažiuoju“