Po trisdešimt penkerių metų

Tą dieną pakiliai džiūgavo širdis. Kaip seniai reikėjo to susitikimo. Nors ir praėjo daugiau nei trisdešimt penkeri metai. Koks didelis džiaugsmas sutikti ir apkabinti tą, į kurį kažkada žiopsojau aklai įsimylėjusios mergiotės žvilgsniu ir bijojau prakalbinti. O dabar jis buvo čia, šalia. Jis išliko toks pat gražus kaip jaunystėje. Net nesitikėjau, kad dar kada nors jį pamatysiu. Bet atsitiktinai pastebėta nuotrauka pažinčių portale, tarsi pastūmėjo užkalbinti.
-Labas. Drąsios nuotraukos pas Jus.
-Labas. O tau tokios nuotraukos nepatinka? O tave pamatyti galima? Ačiū už „laiką“...
-Na aš Facebooke vieša ir matoma daugiau negu reikia. Bet atkreipiau dėmesį, kad esat muzikantas. Gal net ir esam drauguose, nes aš jau iš savo du tūkstantinės armijos nelabai ir atrenku kas kur. Prikabinu nuotrauką.
-Malonu. Muzikavimas man tik mielas hobis. O šiaip tai dirbu sau mielą darbą. O ieškau moters, kuriai kelčiau simpatiją, aistrą ir geismą kaip ir ji man. Tikriausiai tu to neieškai?
-Ar mes kartais neprasilenkėm kokiam renginyje? Esi kažkur labai matytas.
-Nežinau. Gal kada ir buvom kokiam renginyje. Esi santuokoje?
-Keisčiausia, kad žmonės gyvai susitikę bijosi parodyt dėmesį jei kažkas patinka, ar kažko norėtų. Tik čia ta slaptoji niša, kur ieškoma slaptų reikalų. Tų, kurių dažniausiai gėdinamės.
-O tu esi geisminga to slaptumo ir aistros?
-Taip. O koks tas mielas darbas?
-Dirbu mielą sau trenerio darbą. Dabar šiek tiek turiu darbelio. Tai jei bus noras pabendrauti parašysiu vėliau.
-Gerai gali rašyt man į numerį.
Tą akimirką atsijungiau nuo pažinčių svetainės. Ir jau prisiminiau kur ir kada buvau jį mačius. Tuoj gavau žinutę į telefoną. Po bene paros laiko susirašinėjimo nusprendėm susitikt. Jau važiuodama iš namų buvau pakilios nuotaikos. Supratau, kad ši diena man ypatinga. Pagaliau tas saldus pasimatymas. Glėbesčiavomės tarsi seni pažįstami. Nepaisydami garbaus savo amžiaus šėlom tarsi paaugliai. Įvyko tai kas turėjo įvykti prieš trisdešimt penkerius metus.