Išėjau į dykumą
laimės ieškoti.
Atsisakęs tuštybės bei paikų malonumų,
atsisveikinau su vaidmainystėm bei melu.
Ir štai, atradau daugiau nei tikėjaus,
daugiau nei buvau vertas atrasti:
smėlio kopose regėjau ramybę,
nugrimzdusią į amžinybės gniaužtus;
girdėjau tylą,
šokančią su sacharos vėjais;
užuodžiau gyvenimą,
bėgantį mano pirštų galiukais.
Išėjau į dykumą ir
iš jos nesugrįžau.
Atradęs save,
nebeturėjau dėl ko grįžti.


Fiola










