Nuovargio žmogui

Parašiau upelę
per pievą vingiuojančią,
pakrantes glostančią,
karvės snukį mazgojančią,
bėga, skuba, džiaugiasi- ežerą pasieks.

Parašiau namelį
ant kranto rymantį,
įlinkusį stogą laikantį,
langų akiduobėmis žvelgiantį,
laukia senasis- atplauks viltis.

Juodos duonos tiekė,
tik ką sumuštas sviestas,
puodelis kmynų arbatos.
Nuovargio kartos žmogau, užeik,
vartų nerašau.