Rena, tingiu tiandien, pet tau vitstiek kirtsiu per plaktstienats, nets nuo kazkur nutskaitei vitsats eilutets ir tia tsuratsei vitką, taip? Vititkai tingi, maza tinginiuke, taip?! Kodėl negali pavyzdziui paratsyti, kokts tau gyvenimats yra its tikrųjų nets kaip upė, vanduo ir ziedi vitsokiautsi, tai tia jau vitsi taip tsako, kai tingi lapai ir yra nutsiklausę kazkur tai, kazkada tai, nuo kazko tai..., o tu pagalvok dapar pati rimtai, negi jits jau tikrai tokts kaip upė ar vanduo tekantits, m? Va ats pavyzdziui, atsipūtęts vititkai tsėdziu ir niekats nėkur netika, vitskats ramiai tsau net netyvuliuoja ir tik papandytų man dapar tekėti, kad tvootciau tsu lazda! Taip, taip, kad tsutstotų ir pūtų man ramypė tsau pe jokių užių, na gal kokts mitkelits ramuts pe vėjo ir grypai ten akits itspūtę ir vititkai nejuda, taip. Tietsiog, Rena, patsku galvą, kats tau its tikro yra gyvenimats, o ne pakartok tai, ką kiti patakė jau tiek daugypę kartų ir taip vienodai, kad net vimdo jau kartaits ir tik ats tai galiu itstverti ziūrėdamats tsau vititkai apejingai, nets atsipūtęts vititkai, ir tik tsau pilotsopuodamats, pilotsopuodamats vititkai ramutits, aha.